Krikščionių bažnyčia, viešpatavusi Europos Viduramžiais, nepalankiai žiūrėjo į šokį. Žmonės ir toliau šoko per visuotines šventes, tuo pačiu tai buvo ir puikus laiko leidimo būdas. Viduramžių valstiečių šokių variacijos tęsiasi šiandien kaip tautiniai šokiai. Kai kurie vastiečių šokiai, kuriuos perėmė ir pritaikė aukštuomenė, tapo rafinuotais pobūvių šokiais ir vėliau buvo susieti su baletu.
Tautiniai šokiai
Lietuvių liaudies šokis turi gilias ir ilgaamžes tradicijas. Žmonės nuo seno mėgo žaidimus ir ratelius, linksmintis gegužinėse ir vakarotuvėse. Judesiu kalbėta ir tebekalbama išraiškingai ir nuoširdžiai, juo išreiškiama emocinė būsena. Reta pramoga apsieidavo be šokių. Jau lietuviškuose vakaruose atsiskleidė kaimo žmonių gebėjimai ir išmonė, įvairios kūrybingumo pajautos. Šiuos susibūrimus įprasmino šokis.
Nors laikas keitė šokio ritmą, muzikos foną ir poetinį tekstą, be šokių ir žaidimų joks laisvalaikio organizavimas ir šiandien neįmanomas.
Nors laikas keitė šokio ritmą, muzikos foną ir poetinį tekstą, be šokių ir žaidimų joks laisvalaikio organizavimas ir šiandien neįmanomas.
Šakių tautinių šokių kolektyvas "PYNĖ"
Iki 2010 metų rudens buvęs tik Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos jaunimo tautiškų šokių kolektyvu, vėliau tapęs Šakių kultūros centro kolektyvu, jaunimo tautiškų šokių kolektyvas “Pynė” balandžio 9 dieną minėjo veiklos 15-ąją sukaktį. Ir ne tik – veiklos 25-ąją sukaktį tądien minėjo ir kolektyvo vadovė Vitalija Venienė.
Per minėtą laikotarpį pasikeitė daug kas: nuo vos 20 jaunuolių kolektyvo būrimosi laikotarpiu kolektyvas išaugo iki daugiau nei 60 įvairaus amžiaus šokėjų šiandien; kolektyvą lankė ir į gyvenimą išėjo šimtai rajono jaunimo, kuris neabejingas tautiniam šokiui ir savojo krašto folklorui. Vieno iš šeimos vaikų buvimas šiame kolektyve ne kartą tokiu pat noru uždegdavo ir jo brolius ar seseris.
Per 15 kolektyvo gyvavimo metų pastatyta per 50 šokių, nemenka dalis jų tapo ne tik “Pynės” vizitine kortele, bet ir garsino visą rajoną. Ne tik Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, pasaulinio lygio Lietuvių dainų ir šokių šventėse, bet ir festivaliuose užsienyje: Lenkijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kt.
Pasak „Pynės“ vadovės Vitalijos Venienės, šokta ne tik savo malonumui ar žiūrovams: ne kartą koletyvas dalyvavo įvairaus lygio konkursuose. Ir pelnė ne vieną aukšto lygio apdovanojimą. 2004 metais “Pynė” pelnė „Aitvarą“ kaip geriausias metų kolektyvas; 2005 metais „Pynė“ du kartus dalyvavo televizijos laidoje „Gero ūpo“; 2008 metais „Pynė“ respublikiniame tautinių šokių konkurse „Aguonėlė“ laimėjo pirmąją vietą.
Visa kolektyvo penkiolikos metų istorija suguldyta kolektyvo vadovės, šokėjų atmintyje bei jubiliejiniame leidinyje „Pynė“, dienos šviesą išvydusiame prieš pat šventinį renginį.
Kolektyvo penkiolikos metų sukaktį minėjo esami ir buvę šokėjai, jų tėveliai, rajono valdžios atstovai – visi tie, kuriuos vienija meilė tautiniam šokiui.
Žymiausias Lietuvoje yra Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ – profesionalus šokėjų, liaudies instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis įsteigtas Vilniuje 1940 m. pabaigoje.
Pirmojo ansamblio vadovo kompozitoriaus Jono Švedo (1908–1971 m.) nubrėžti meniniai ansamblio tikslai buvo populiarinti liaudies dainas, šokius, instrumentinę muziką, parodyti lietuvių tautinio kostiumo grožį.
Man labai gražu tautiniai šokiai. Pati lankiau ilgą laiką, bet dėl draugų sapudimo mečiau, nes tai tikrai nėra madinga jaunimo tarpe. O tautiniai rūbai man atrodo labai įspūdingai.
AtsakytiPanaikinti